Limfostazė man nebuvo žinoma iki tol, kol neteko su ja susidurti. Šis sutrikimas prasidėjo po mano onkologinės ligos, kuria susirgau 2016 metais. Tuo metu man buvo 27 metai. Gydytojai  nustatė I stadijos piktybinį gimdos kaklelio naviką. Iki tol stebėjimai truko 2 metus, kuomet vieną dieną įvyko staigus pablogėjimas. 2016 metais buvo atlikta operacija, kurios metu pašalinti tam tikri organai ir keletas dubens limfmazgių, o tai ir buvo mano limfostazės pradžia ir, turbūt, pagrindas jai atsirasti.

Po operacijos ir atlikto onkologinės ligos gydymo, ilgai kovojau su limfa, kuri kaupėsi dubenyje ir kėlė nemenką šalutinį poveikį – aukštą temperatūrą, didelį uždegimo lygį ir, žinoma, tinimą dubens srityje bei šlaunyse. Tuo metu tai buvo onkologinės ligos gydymo padarinys ir apie limfostazę nežinojau ir neturėjau nė menkiausio supratimo. Iš dubens limfa buvo šalinama daug kartų drenuojant ir dar vienos operacijos metu. Galiausiai pavyko nuslopinti uždegimą ir, kaip sako gydytojai, „užgesinti limfą“. Po keleto gydymo mėnesių, sugrįžusi į įprastą gyvenimą pastebėjau, kad tinimas dubens srityje ir šlaunyse nedingsta. Visa tai atrodė kaip „bulkutė“. Gyvenau su mintimi, kad tai likęs padarinys po operacijos ir tų kelių limfmazgių pašalinimo. Žinojau tik tiek, kad tinimas dėl limfos, tačiau galvojau, jog toks patinimas bus tiesiog visą gyvenimą, na ir nieko čia baisaus.

Bėgant laikui pastebėjau, kad daugiau pastovėjus, pavaikščiojus dubuo ir šlaunys ypatingai patinsta, atsiranda maudimo, tempimo jausmas. Vėl galvojau, kad pavargusios kojos šiek tiek padidėjo – lyg ir normalu, nieko tokio. Po pirmų metų nuo gydymo pabaigos pradėjau savo onkoginekologei vis minėti, kad man tinsta kojos ir dubuo, tačiau ji ypatingo dėmesio į tai nekreipė ir jokios informacijos man neteikė. Po 2 metų nuo gydymo pabaigos, 2018 metais, nuėjau į konsultaciją pas kitą onkoginekologę. Norėjau kito gydytojo apžiūros, sužinoti, kaip klostosi mano gydymas ir tuomet aš pirmą karą išgirdau, jog man yra limfostazė. Žinoma, ši gydytoja tam ypatingo dėmesio taip pat neskyrė, nes jiems tai mažiausiai rūpi. Šios srities specialistams  aktuali tik pati onkologinė liga ir jos priežiūra. Jaučiausi, kad mano diagnozė yra tik mano pačios reikalas, tačiau šios gydytojos paklausiau, ką man daryti. Aš visiškai neįsivaizdavau kas tai ir ji paminėjo vieną dalyką – tai limfodrenažiniai masažai. Specialistė pabrėžė, kad labai svarbu, jog jie man būtų atliekami rankomis, pilvo ir kojų sričiai, ir kad visi aparatiniai limfodrenažiniai masažai man nėra tinkami.

Taigi pradėjau domėtis ir skaityti, kas apskritai yra ta limfostazė. Kaip sužinojau, tai yra gana rimta liga, kuri gali progresuoti ir negydoma bei neprižiūrima tik blogėti. Susirūpinau, stebėjau ir mačiau, kad patinimai darosi didesni ir nebeatslūgsta, pastebėjau, jog ant kojų atsiranda nedidelių mėlynių tose srityse, kur tinimas didžiausias – ant šlaunų. Iš pradžių galvojau, jog užsigaunu ir tiesiog pamirštu, tačiau kartais mėlynių būdavo tikrai nemažai, po 4 – 5 ant vienos šlaunies. Susirūpinau, nes pradėjau suprasti, kad tai tikrai ne dėl to, jog užsigaunu. Žinoma, nusigandau, nes po onkologinės ligos patirčių iš karto puoli galvoti apie blogiausią scenarijų.

Pradėjau ieškoti masažų, nes supratau, kad mano situacija ir limfostazė blogėja. Būtinai turėjau kažko imtis, tačiau žinių trūko. Susidūriau su problema, kad neradau nieko, kas daro limfodrenažinius masažus rankomis. Visų atsakymas buvo toks, kad niekas jau šiais laikais to nedaro, nes yra limfodrenažiniai aparatai. Ilgai ieškojau ir nieko neradau, todėl paprašiau savo onkoginekologės nusiųsti mane onkologijos ligoninėje pas kineziterapeutę limfodrenažiniams masažams. Žinojau, kad ten masažo rankomis nesulauksiu, bet nutariau pabandyti, juolab, kad nemokai. Galiu pasakyti, tikrai nemokamai ir nieko… Masažui man naudojo tik kojines, kurios masažuoja prisipildant oro ir spaudžiant – taip turėtų gerinti limfos tekėjimą. Kaip minėjau, mano bėda buvo dubuo ir šlaunų viršus, tačiau tos kojinės baigėsi būtent ties šiomis vietomis. Nuėjau du kartus, tačiau vien iš to, ką pati supratau, neturėdama jokios patirties su tokiais masažais, jog mano atvejui tai labai negerai, nes iš esmės limfa stumiama į mano problemines vietas. Savo nuogastąvimus išreiškiau ligoninės kineziterapeutei, jog galbūt tai nėra man labai naudinga ir kažin ar nepadarys daugiau žalos, tačiau ji trūkčiojo pečiais ir pasakė tik tiek, kad kitokio masažo jie neatlieka ir apskritai turi tik tokias kojines. Nusivyliau ir daugiau ten negrįžau. Nuleidau rankas ir pagalvojau – gyvensiu taip, kaip yra, nes tiesiog nežinau kur kreiptis.

2019 metų pradžioje pastebėjau dar didesnį pablogėjimą – mėlynių atsiradimas dažnėjo, negalėjau išbūti atsitūpus, ko iki tol nebuvo. Vos tik atsitūpdavau, man iš karto nutirpdavo kojos ir jaučiau, kad per kelius jos ištindavo. Vėliau sakė veržimo jausmas, o po jo ant kelio vidinės pusės pastebėjau labai didelę mėlynę ir jau ne juokais išsigandau. Pradėjau toliau ieškoti internete visko, kas susiję apie limfostaze ir radau… Radau Žydrą Markevičienę, kuri man buvo šviesa ligos tunelio gale. Pasikalbėjau su ja telefonu, papasakojau savo situaciją ir ji pasakė, kad viskas gerai ir viską sutvarkysime. Mano pagrindinis klausimas buvo ar limfodrenažinius  masažus ji atlieka rankomis ir atsakymas buvo, jog be abejonės tik rankomis, nes tai yra esminis faktorius limfostazės gydymui. Sudarėme pirmąjį masažo kursą – tai buvo dešimties kartų programa. Pirmą kartą susitikus su Žydra Markevičiene ji mane nuramino, jog mėlynės atsiranda dėl pačio tinimo proceso. Nors tai nėra gerai, tačiau nėra ir taip baisu ir pavojinga, kaip aš galvojau. Taip pat jau po pirmųjų masažų pastebėjau, kad sumažėjo tinimas.

Atlikus dešimties kartų kursą situacija buvo tikrai kur kas geresnė, tinimas sumažėjo. Toliau atliekame palaikomuosius masažus ir Žydra Markevičienė prižiūri mano situaciją, mano limfostazės eigą ir dėl to aš jaučiuosi rami, nes dabar žinau, kad esu gerose rankose. Konsultacijų, masažų metu sužinojau daug naudingos informacijos apie limfostazę, kurios nei vienas gydytojas nebuvo man paminėjęs. Pavyzdžiui, būtent dėl limfostazės gali atsirasti „rožė“ – odos uždegimas, kuris yra labai sudėtingas, nemalonus ir sunkus. Man buvo nurodyta ką turiu daryti, kad jo nepaskatinčiau. Taip pat buvo duota daug kitų patarimų kaip mažinti tinimą, kas galima ir ko negalima sergant limfostaze. Limfostazės prevencijai taip pat yra svarbus tinstančių vietų susitvarstymas, kuris atliekamas po kiekvieno masažo. Jį taip pat turiu daryti namuose, kuomet pajuntu pablogėjimą. Buvau išmokyta, kaip teisingai susitvarstyti – tai nėra lengva, tačiau  labai veiksminga. Dienomis, kuomet pajaučiu, jog kojos daugiau patino po didesnio nuovargio, atsiranda maudimo, veržimo jausmas. Tuomet pradedu tvarstytis kiekvieną vakarą eidama miegoti ir taip išmiegu visą naktį. Darau šiuos tvarstymus keletą dienų iš eilės. Pajutusi, kad pagerėja, nustoju ir taip kartoju kaskart pajutusi pablogėjimą. Palaikomųjų masažų metu Žydra Markevičienė mane nudžiugina, kad mano situacija dabar neblogėja, taigi manau, kad limfostazę su didele specialisto pagalba man pasisekė sukontroliuoti. Tai – labai didelis ir sunkus darbas. Kadangi limfostazė yra neišgydoma ir gali būti tik kontroliuojama, žinau, kad turiu nuolat save prižiūrėti ir stebėti. Svarbiausia man žinoti, kad iškilus bet kokia neaiškiai situacijai ar klausimui Žydra Markevičienė man padės. 😊

Similar Posts

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *