Straipsnį parengė Žydra Markevičienė
Kineziterapija turi būti neatskiriama dalis krūties vėžio gydyme. Jos misija – gydymo metu įterpti pratimus, kurie ne tik gerina ligonio fizinę gyvenimo kokybę, bet ir emocinę būseną. Atlikti tyrimai rodo, kad specialūs pratimai gali sumažinti vėžio sugrįžimo riziką.
Anksčiau vėžio gydymas buvo orientuotas į išgyvenamumą. Deja, bet nebuvo kalbama apie gyvenimo kokybę po ligos. Dėl šios priežasties šiuo metu yra labai svarbu, kad viso gydymo metu ligoniui būtų suteikiama kineziterapeuto pagalba, nes tik taip žmogus galės greičiau sugrįžti į pilnavertį gyvenimą. Jo emocinė būsena bus geresnė, o ir gydymo eigoje jis bus stipresnis. Be to, tam tikrais gydymo etapais neiškils sunkumų, kuriuos aptarsime antroje šio straipsnio dalyje.
Rekomenduotina prieš operaciją susipažinti su savo kineziterapeutu. Kineziterapeutas įsivertins ligonio laikyseną, peties sąnario amplitudes bei psichologinę būseną. Sergančiajam tai taip pat atneša naudą – jis emociškai jaučiasi geriau žinodamas, kad juo jau rūpinamasi. Deja, bet ne visada po operacijos iškart paskiriamas gydymas, o tai suponuoja laukimą ir nerimą. Ankstyvas pooperacinis laikotarpis labai tinka pirminei reabilitacijai. Reabilitacinis gydymas gali prasidėti po pirmos savaitės arba vėliausiai po trijų. Tai yra saugus laiko tarpas, nes būtent šiuo laikotarpiu yra praėjusi uždegiminė fazė. Leidimą reabilitacijai turi suteikti gydantis gydytojas.
Kodėl svarbu kuo anksčiau pradėti kineziterapiją?
Nes tai turi didelės įtakos vėžio gydymui. Jei tolimesniam gydymui yra paskiriamas švitinimas, o pacientas negali pakelti rankos virš galvos, tai trukdys gydymo eigai. Taip pat tai trukdys kontroliniams tyrimams, pavyzdžiui, magnetiniam rezonansui, kurio metu pacientas privalo pakelti rankas į viršų.
Prasidėjus reabilitacijai kineziterapeutas apžiūrės ir įvertins jūsų laikysenos pakitimus, patikrins peties sąnario funkciją, įsivertins skausmą, judesių kompensavimą (dažniausiai pacientai keliant ranką rotuoja petį į vidų ir ją atitraukia), apžiūrės, ar nėra susiformavusi seroma. Seromos atsiradimas gali padidinti viršutinės galūnės limfedemos riziką.
Pažasties raumens (lot. musculus serratus anterior) silpnumas atsiranda kai pažeidžiamas ar suerzinamas krūtinės ląstos nervas. Dėl to gali pasireikšti pažastinio tinklo sindromas, peties sąnario kapsulitas ir, žinoma, limfedema. Dėl šių galimų komplikacijų būtina kuo greičiau atkurti ankstesnę būseną, sumažinti limfedemos ir seromos riziką, išspręsti peties judesių, krūtininės dalies ir šonkaulių mobilumo bei audinių sutrikimus, spęsti nuovargio, silpnumo sutrikimus chemoterapijos metu ir po jos. Taip pat pacientui suteikiama informacija apie pratimus, kurie gali sumažinti vėžio sugrįžimą bei svorio priaugimo riziką. Išvengus šių rizikų, žmogus greičiau sveiksta ir po ligos gali išvengti nedarbingumo.
Ankstyva reabilitacija – tiesus kelias atgal į normalų gyvenimą!
