Naujausios mokslo tendencijos

Naujausi mediciniai tyrimai vis dažniau konstatuoja faktą, kad vėžio gydymas privalo būti neatsiejamas nuo fizinio aktyvumo gydymo metu ir po jo sekančioje reabilitacijoje. Siekiant sumažinti su gydymu susijusį šalutinį poveikį ir pagerinti gyvenimo kokybę, vėžiu sergantiems pacientams vis dažniau skiriami įvairūs aktyvūs pratimai. Bendras pratimų poveikis gali pagerinti ne tik naviko kontrolę, bet ir paskatinti gydymo veiksmingumą. Natūraliosios žudikės (angl. Natural killer), dar kitaip vadinamos NK ląstelėmis, yra labiausiai į pratimus reaguojančios imuninės ląstelės, kurios fizinio krūvio metu ūmiai mobilizuojasi į kraujotaką. Neseniai nustatyta, kad nuo pratimų priklausomas NK ląstelių mobilizavimas vaidina pagrindinį vaidmenį fizinio krūvio sąlygojamoje apsaugoje nuo vėžio. Šiame straipsnyje sieksime įrodyti, kad mankšta turėtų būti taikoma kaip adjuvantinė vėžio terapija, gerinant NK ląstelių pritraukimą ir infiltraciją į navikus.

Vėžiu sergančių pacientų fizinis aktyvumas ir ir depresija

Pastaruosius 30 metų mokslas telkė dėmesį į pacientų, sergančių įvairiomis ligomis, lovos režimo mažinimą ir aktyvios reabilitacijos taikymą ligos pradžioje. Sergantys vėžiu pacientai vis dažniau įtraukiami į aktyvų gyvenimo būdą, nepaisant jų ligos. Šiuo metu atlikta daugiau nei 100 mankštos intervencijos tyrimų, kuriuose dalyvavo vėžiu sergantys pacientai. Tyrimų rezultatai praneša apie teigiamą poveikį ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Be to, kaupiami tyrimų rezultatai rodo, kad pratimai turi tiesioginį poveikį naviko augimui. Ankstyvieji stebėjimo tyrimų duomenys parodė, kad fizinis aktyvumas sumažina ligos pasikartojimo riziką pacientams, sergantiems storosios žarnos, prostatos ir krūties vėžiu.
Daugelis pacientų, kuriems diagnozuotas vėžys, kenčia nuo depresijos. Mankšta gali būti veiksminga intervencija emocinės sveikatos gerinimui. Kelios sisteminės apžvalgos patvirtino teigiamą mankštos poveikį depresijos kamuojamiems pacientas tiek sergantiems vėžiu, tiek priešvėžinio gydymo metu ir po jo. Nors depresija gali atsirasti dėl daugelio veiksnių, kinurenino sukeltas triptofano skaidymas buvo pasiūlytas kaip mechanizmas, kuris sukelia stresą, o iš jo galiausiai išsivysto depresijaa. Naujausi tyrimai parodė, kad treniruotės gali sumažinti kinurenino kiekį, padidindamos kinurenino metabolizmą raumenyse.

Pratimai ir vėžio prevencija

Per pastaruosius 10 metų epidemiologiniai tyrimai parodė, kad mankšta ir fizinis aktyvumas yra susiję su ženkliai sumažėjusiu su vėžiu susijusiu ir bendru mirštamumu nuo „didžiųjų“ vėžio diagnozių, t.y. krūties, gaubtinės žarnos ir prostatos vėžio. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) apibendrino mokslinius įrodymus, teigdami, kad: „fiziškai aktyviems žmonėms rizika susirgti gaubtinės žarnos ar krūties vėžiu yra mažesnė nei neaktyviems žmonėms“; ir „fiziškai aktyviems žmonėms pastebima mažesnė rizika susirgti gimdos gleivinės ir plaučių vėžiu, nors moksliniai įrodymai dar nėra galutiniai“.
Nuo pratimų priklausoma NK ląstelių mobilizacija yra bendras reiškinys, stebimas įvairaus amžiaus ir lyties žmonėms. Be to, NK ląstelių mobilizacija vyksta liesiems ir nutukusiems, taip pat treniruotiems ir neaktyviems asmenims. Nors pagyvenusių ir neaktyvių žmonių imuninė funkcija gali būti šiek tiek pažeista, NK ląstelių mobilizavimo skirtumai greičiausiai atspindi pratimų atlikimo barjerą, o ne funkcinį NK ląstelių mobilizavimo trūkumą.

NK ląstelių mobilizacijos kinetika ir intensyvumas

Pratimų sukelta NK ląstelių mobilizacija yra labai greitas reiškinys. Įrodyta, kad vos 70 sekundžių trunkantis kopimas laiptais padidina NK ląstelių kiekį kraujyje 6 kartus. Vėliau keli tyrimai parodė, kad NK ląstelės mobilizuojasi per kelias minutes mankštos metu, kai toks intensyvumas susijęs su dusuliu, padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu ir padidėjusiu epinefrino kiekiu plazmoje. Apskritai, maksimali NK ląstelių mobilizacija pasiekiama per 30 minučių po ištvermės treniruotės, po kurios nuolatinis pratimas nelemia tolesnio NK ląstelių skaičiaus padidėjimo. Po pirminės mobilizacijos padidėjęs NK ląstelių lygis išlaikomas per visą ištvermės treniruotę iki 3 valandų, o ilgesnis fizinis krūvis, viršijantis 3 valandas, sumažina cirkuliuojančių NK ląstelių skaičių. Nutraukus bet kokio ilgio pratimus, pastebimas cirkuliuojančių NK ląstelių skaičiaus mažėjimas, o tai, kaip manoma, atspindi mobilizuotų NK ląstelių persiskirstymą į periferinius audinius.

Specialistų rekomendacijos

  • Tarptautinės apžvalgos tarybos rekomenduoja vėžiu sergantiems pacientams dalyvauti treniruotėse, sekti savo fizinį aktyvumą, konsultuotis su kvalifikuotais specialistais ir nepamirši, kad judėjimas – tai sveikata.
  • Onkologijoje paprastai trūksta mechaninio supratimo, kaip pratimai tiesiogiai veikia naviko biologiją ir augimą. Išsami įžvalga apie mechaninį mankštos poveikį naviko biologijai ir augimui suteiks tvirtą pagrindą skirti veiksmingas mankštos intervencijas vėžiu sergantiems pacientams.
  • Čia apžvelgti tyrimai įrodo, kad didelio intensyvumo, bet trumpalaikiai pratimai gali mobilizuoti citotoksines NK ląsteles, o tai gali reguliuoti naviko augimą.

Apibendrinant, nors mokslininkai vis dar aiškinasi NK ląstelių ir mankštos sąsają, remiantis jau atliktais tyrimais teigiame, kad pratimai ir bendras fizinis aktyvumas yra svarbus kompotentas vėžio gydyme ir reabilitacijos periode po ligos.

Šaltinis: Manja Idorn, Pernille Hojman, “Exercise-Dependent Regulation of NK Cells in Cancer Protection”, Trends in Molecular Medicine, Volume 22, Issue 7, 2016, Pages 565-577, https://doi.org/10.1016/j.molmed.2016.05.007.

Similar Posts

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *